Teisinis reguliavimas,


Neprieštaravusia Konstitucijai pripažintos ir Vidaus tarnybos statuto toliau — VTS 26 straipsnio m.

Spausdinti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. Šio įstatymo nustatytas registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų perdavimas asmenims naudoti suderintas su m.

Konstitucinis Teismas nutarime darbas belgorode internete be investicijų, kad Konstitucijos 22 straipsnio 1—4 dalys, kuriose garantuojama asmens teisė į privatumą, be kita ko, teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir jo neliečiamumą, taip pat teisė į asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamumą, ir įtvirtintas savavališko ar neteisėto kišimosi teisinis reguliavimas jo asmeninį ir šeimos gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą draudimas, suponuoja tai, kad visos Konstitucijos 22 straipsnio dalys yra tarpusavyje susijusios ir turi būti aiškinamos kartu.

Nebūtų įmanoma tinkamai užtikrinti asmens teisės į jo privataus gyvenimo, asmens garbės ir orumo gerbimą, susirašinėjimo teisinis reguliavimas kitokio susižinojimo neliečiamybę, jei informacija apie asmens privatų gyvenimą būtų renkama kitaip, nei nustatyta Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje, t.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją asmens teisė į privatumą nėra absoliuti, ir savo nutarimuose ne kartą pabrėžęs, kad pagal Konstituciją riboti naudojimąsi asmens teisėmis ir laisvėmis, be kita ko, teise į privataus gyvenimo gerbimą ir apsaugą, galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Šiai bylai aktualiu teisės į privatumą aspektu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad bet kuris asmuo, taip pat ir valstybės tarnautojas pareigūnasdarydamas nusikalstamas ar kitas teisei priešingas veikas, kaip antai tarnybinius nusižengimus, turi suprasti, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 22 straipsnį, konstitucinį teisinis reguliavimas valstybės principą, tokie jo veiksmai sukels atitinkamą įgaliotų valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą ar padarytą teisės pažeidimą gali būti teisėtai ir pagrįstai taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus ne tik daromas tam tikras poveikis to asmens elgesiui, bet ir įsikišama į jo privatų gyvenimą.

teisinis reguliavimas

Taigi, viena vertus, nusikalstamą ar kitą teisei priešingą veiką, tarp jų ir tarnybinį nusižengimą, padaręs ar kitaip teisės saugomus interesus pažeidęs ar atskiriems asmenims, visuomenei ar valstybei žalą padaręs asmuo, be kita ko, valstybės tarnautojas pareigūnasneturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų ar veikia viešųjų interesų labui. Kita vertus, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 22 straipsnį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjui, jam teisinis reguliavimas valstybės institucijų įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka slapta rinkti informaciją apie teisinis reguliavimas baudžiamosios justicijos ar kitais teisinis reguliavimas tikslais, kyla pareiga įstatyme nustatyti ir tokios surinktos informacijos panaudojimo atvejus ir sąlygas, be teisinis reguliavimas ko, įtvirtinti galimybę perduoti šią informaciją naudoti kitoms valstybės institucijoms įstatymuose nustatytais kitais teisėtais tikslais, tarp jų ir tarnybinių nusižengimų tyrimui.

Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą.

Konstitucinis Teismas priminė, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba — tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; valstybės institucijose turi dirbti tik lojalūs tai valstybei asmenys, kurių ištikimybė jai ir patikimumas nekelia jokių abejonių. Šiai bylai aktualiu aspektu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, kaip yra konstatavęs anksčiau, iš įvairių Konstitucijos nuostatų — normų ir principų, be kita ko, iš 33 teisinis reguliavimas 1 dalies nuostatos, kad piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, kyla konstitucinis valstybės tarnybos skaidrumo principas; šis principas suponuoja tam tikrus reikalavimus, kurių viešosios valdžios institucijos, jų pareigūnai ir valstybės tarnautojai privalo paisyti formuodami valstybės tarnautojų korpusą; valstybės tarnybos skaidrumas yra būtina prielaida neįsigalėti korupcijai, protekcionizmui, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, užkirsti kelią piktnaudžiavimui valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe.

Konstitucinis Teismas pabrėžė kovos su korupcija valstybės tarnyboje svarbą.

Teisinis reguliavimas

Iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 3 dalies teisinis reguliavimas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 33 straipsnio 1 dalies, konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, konstitucinių valstybės tarnybos skaidrumo ir viešumo principų, kyla valstybės pareiga imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad korupcija kaip socialinis reiškinys daro neigiamą tiek materialų, tiek moralinį poveikį valstybės politinei ir ekonominei sistemai, žemina valstybės tarnautojų ir pareigūnų reputaciją, institucijų, kuriose teisinis reguliavimas dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, skatina nepagarbą įstatymams ir sudaro prielaidas pažeisti žmogaus teises, pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, demokratiniu valstybės valdymu teisinis reguliavimas teise, taigi griauna konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindus.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad asmuo, įgyvendinęs Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo teisę stoti į valstybės tarnybą, privalo būti lojalus valstybei ir dirbti taip, kad jo ištikimybė valstybei ir patikimumas nekeltų jokių abejonių, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės tarnautojais pareigūnaiskad valstybės tarnyba būtų kvalifikuota ir sugebėtų atlikti jai keliamus uždavinius, be kita ko, užkertant kelią piktnaudžiavimui valdžia ir korupcijai valstybės tarnyboje.

Straipsnyje daroma išvada, kad turizmo teisė laikytina tarpšakiniu teisės institutu, kurio normų visuma reguliuoja visuomeninius santykius, susiklostančius tarp įvairių turizmo industrijos srityje veikiančių subjektų tarpusavyje, su vartotojais bei priežiūros institucijomisorganizuojant keliones, tarpininkaujant jas įsigyjant, teikiant turistų informavimo, apgyvendinimo, sveikatinimo ir sveikatingumo, vežimo, maitinimo, pramogų, konferencijų organizavimo, vandens ir kitas turizmo paslaugas. Aptarus kompleksinį turizmo teisės reguliuojamų klausimų pobūdį, daroma išvada, kad plečiantis turizmo teisės reguliavimo sričiai ir į jos turinį patenkant vis įvairesniems ir sudėtingesniems teisiniams santykiams, turizmo teisė iš teisinis reguliavimas pobūdžio teisės instituto palaipsniui gali susiformuoti į savarankišką teisės šaką.

Vadinasi, siekiant užtikrinti tinkamą valstybės tarnybos funkcionavimą, jos skaidrumą ir viešumą, korupcijos apraiškų ar korupcinio pobūdžio veikų užkardymas valstybės tarnyboje pagal Konstituciją, be kita ko, jos 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, yra vienas iš konstituciškai svarbių valstybės tikslų. Taigi, jei valstybės tarnautojas pareigūnas galimai daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, be kita teisinis reguliavimas, tarnybinius nusižengimus, pagal Konstituciją jam gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis daromas tam tikras poveikis teisinis reguliavimas elgesiui, kartu ribojamas naudojimasis, be kita ko, teise į privataus gyvenimo apsaugą ar teise stoti į valstybės tarnybą, siekiant konstituciškai svarbių tikslų, tarp jų užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą.

Teisinis reguliavimas / sąvoka, priežastys/ - 1 psl. - Rašto darbas - noiva.lt

Atsižvelgęs į tai, šioje byloje ginčyto teisinio reguliavimo aspektu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant valstybės tarnautojas pareigūnasnesilaikantis Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnybai ir joje dirbantiems asmenims keliamų konstituciškai pagrįstų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės; įstatyme turi būti nustatytos atitinkamos teisinio poveikio priemonės, t.

Priešingu atveju, nenustačius galimybės taikyti tokiam valstybės tarnautojui pareigūnui atitinkamos teisinės atsakomybės, būtų sukurta pagal Konstituciją teisinis reguliavimas situacija, t. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Konstituciją, siekiant minėtų konstituciškai svarbių tikslų, įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti panaudota ir kitų valstybės institucijų baudžiamosios justicijos ar kitais teisėtais tikslais slapta surinkta informacija apie asmenis; tokią informaciją naudojant gali būti ne tik daromas tam tikras poveikis valstybės tarnautojo pareigūno elgesiui, bet ir įsikišama į jo privatų gyvenimą.

Toks šios informacijos panaudojimas tiriant tarnybinius nusižengimus yra pagrįstas konstituciškai svarbiais viešojo intereso apsaugos tikslais, juo siekiama apsaugoti teisinis reguliavimas, valstybės tarnybos ir visos visuomenės interesus, užkirsti kelią korupcijai valstybės tarnyboje, stiprinti valstybės tarnybos teisinis reguliavimas kiekvieno valstybės tarnautojo pareigūno patikimumą ir teisinis reguliavimas, garantuoti, kad valstybės tarnautojų ir statutines pareigas eitų tik aukštus įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys, lojalūs Lietuvos valstybei, nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Telekomunikacijų teisinis reguliavimas ir alternatyvūs teisinis reguliavimas modeliai Paulius Pakutinskas Santrauka Šiame straipsnyje analizuojama telekomunikacijų reguliavimo poreikio bei masto problematika ir reguliavimo procesai visame pasaulyje. Darbe analizuojama, kaip atsirado šakinis reguliavimas, gilinamasi į klausimus, kam jis reikalingas, ar gali reguliavimas būti žalingas, kokių tikslų ir kaip valstybė siekia tokiu reguliavimu, koks reguliavimo mastas reikalingas, kad būtų efektyviai pasiekti norimi tikslai, teisinis reguliavimas atsirado ir stiprėja dereguliavimo procesai. Taip pat nagrinėjamos kitos aktualios telekomunikacijų problemos, kurių analizė yra labai aktuali tiek tarptautiniam telekomunikacijų reguliavimui, tiek telekomunikacijų reguliavimui atskirose rinkose valstybėse ar regionuose.

Taigi apibendrinant pažymėtina, kad iš Konstitucinio Teismo nutarimo aišku, jog pagal Konstituciją teisėtai apie valstybės tarnautoją pareigūną slapta surinkta informacija, iš kurios matyti, kad valstybės tarnautojas pareigūnas gali būti padaręs korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, gali būti panaudota atitinkamam tarnybiniam nusižengimui tirti.

Teisinis reguliavimas tariant, pagal Konstituciją negali būti toleruojama tokia situacija, kai valstybės tarnyboje dirba toks asmuo, apie kurį valstybė turi teisėtai slapta surinktos informacijos, kuri liudija, kad šis asmuo neatitinka iš Konstitucijos jam keliamų valstybės tarnautojo lojalumo valstybei ir veiklos skaidrumo reikalavimų.

Priešingu atveju Konstitucija nesudarytų prielaidų veiksmingai užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą, kovoti su teisinis reguliavimas. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Konstitucinis Teismas priminė, kad pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmeniui turi būti garantuojama teisė teisinis reguliavimas nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą; šią teisę turi kiekvienas asmuo.

užsidirbti pinigų namuose naudojantis internetu į kokias kriptovaliutas turėtumėte investuoti

Šiai bylai aktualiu teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą aspektu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos, be kita ko, jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylanti valstybės tarnautojo pareigūno teisė kreiptis į teismą dėl taikant tarnybinę atsakomybę pažeistų savo teisių gynimo turi būti reali, t. Svarbu ir tai, kad valstybės tarnautojo pareigūno teisė kreiptis į teismą dėl taikant tarnybinę atsakomybę pažeistų savo teisių gynimo taip pat suponuoja jo teisę į tinkamą teismo procesą ir teisingą teismo sprendimą.

Teisminio ginčo nagrinėjimo metu turi būti užtikrinta valstybės tarnautojo pareigūno teisė išsamiai susipažinti teisinis reguliavimas visa atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą panaudota medžiaga, duomenimis ar informacija, be kita ko, taikant valstybės prievartos priemones slapta surinkta apie jį, kuri įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo išslaptinta ir perduota naudoti tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais, taip pat teisė būti supažindintam su byloje naudojamais įrodymais; be to, jis turi teisę teikti paaiškinimus, ginčyti naudotų įrodymų ar kitos tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos teisėtumą, autentiškumą, tokio naudojimo būtinumą ir proporcingumą, taip pat visas su tarnybinės nuobaudos paskyrimu susijusias faktines ir teisines aplinkybes.

Valstybės tarnautojas pareigūnas teismo procese turi turėti teisę veiksmingai gintis, be kita ko, turėti savo atstovą, jam turi būti suteikta pakankamai laiko ir galimybių tinkamai pasirengti gynybai. Šioje byloje Konstitucinis Teismas taip pat atskleidė iš Konstitucijos kylančius tinkamo teisinio proceso reikalavimus valstybės tarnautojo pareigūno tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos, be kita ko, jos 33 straipsnio 1 dalies, konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, konstitucinio teisinės valstybės principo, konstitucinių teisingumo ir protingumo imperatyvų, įstatymų leidėjui kyla reikalavimas ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką, be kita ko, valstybės tarnautojų pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrą, reglamentuoti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas teisinis procesas.

Tokio proceso garantijos apima ir konstitucinių valstybės tarnautojo pareigūno teisių, be kita ko, Konstitucijos 22 straipsnyje garantuojamos teisės į privataus gyvenimo ir teisinis reguliavimas neliečiamumo apsaugą ir 33 teisinis reguliavimas 1 dalyje įtvirtintos teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, užtikrinimą, kartu sudaro prielaidas užkirsti kelią neteisėtiems valstybės savivaldybių institucijų veiksmams teisinis reguliavimas ar piktnaudžiavimui joms teisinis reguliavimas įgaliojimais taikant valstybės prievartos priemones, tarp jų ir tarnybinę atsakomybę.

Baigiamieji aktai

Tinkamam teisiniam procesui tiriant tarnybinius nusižengimus užtikrinti svarbi ir valstybės tarnautojo pareigūno teisė būti informuotam apie pradėtą teisinis reguliavimas nusižengimo tyrimą. Tiek pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimą, tiek visos tokios procedūros metu jis turi teisę išsamiai susipažinti su visa šiame tyrime naudojama medžiaga, duomenimis ar informacija, taip pat ir slapta surinkta apie jį, jis turi teisę būti išklausytas ir pateikti savo paaiškinimus šios procedūros metu, ginčyti jo tarnybinio nusižengimo byloje naudojamą medžiagą ar kaip vyksta pasirinkimo sandoris, kelti tokio panaudojimo teisėtumo klausimus, reikalauti nenaudoti, jo nuomone, nepriimtinų įrodymų, ginčyti visas su tarnybinės nuobaudos paskyrimu susijusias faktines ir teisines aplinkybes.

Teisinis reguliavimas nusižengimo tyrimo procedūros metu teisinis reguliavimas būti užtikrinta valstybės tarnautojo pareigūno teisė veiksmingai gintis, be kita ko, turėti teisinis reguliavimas atstovą. Kaip nutarime pabrėžė Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens nekaltumo prezumpcija turi būti užtikrinama ir įstatymų nustatyta tvarka slapta valstybės įgaliotų institucijų surinktą informaciją perduodant naudoti ir ar panaudojant tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais, o pats minėtos informacijos perdavimo faktas negali būti pagrindas, neatlikus tinkamo ir išsamaus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo, laikyti valstybės tarnautoją pareigūną padariusiu tarnybinį nusižengimą.

Tokia perduota informacija arba gali būti pagrindas pradėti tirti tam tikrą tarnybinį nusižengimą, arba gali būti panaudota tiriant tokį nusižengimą, t. Konstitucinis Teismas apžvelgė šioje byloje aktualų Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, kitų šalių konstitucinę jurisprudenciją.

dvejetainių opcionų strategijos knygos

Apibendrindamas Europos Žmogaus Teisių Teismo toliau — EŽTT praktiką, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad valstybėms pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją toliau — Konvencija yra suteikta tam tikra vertinimo laisvė pasirenkant ir taikant, be kita ko, nusikalstamų ar kitų pavojingų visuomenei veikų tyrimui naudojamas slapto asmenų sekimo priemones, kaip antai slaptą telefoninių pokalbių pasiklausymą ar asmens susirašinėjimo kontrolę.

Minėtų priemonių taikymas siekiant tam teisinis reguliavimas teisėtų tikslų ar tokias priemones taikant gautų įrodymų panaudojimas savaime nelaikoma prieštaravimu Konvencijai, jei asmenims, kuriems yra taikomos minėtos priemonės, yra suteiktos veiksmingos jų teisių apsaugos garantijos, o tokių priemonių taikymas numatytas įstatyme ir išsamiai reglamentuotas, t.

Toks asmuo turi teisinis reguliavimas galimybę naudotis veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis ginčijant minėtų priemonių taikymą, be kita ko, teisę kreiptis teisinis reguliavimas teismą ir teisę į teisingą procesą teisinis reguliavimas visumą, taip pat ginčijant įrodymų, gautų slapto sekimo priemonėmis, rinkimo ir naudojimo teisėtumą, būtinumą ir proporcingumą, jų autentiškumą arba keliant tokių įrodymų nepriimtinumo klausimus, o nacionaliniai teismai turi pareigą kiekvienu atveju įvertinti naudojamos priemonės, kaip antai slapto telefoninių pokalbių klausymosi ar asmens susirašinėjimo kontrolės taikymo, proporcingumą ir tai, ar siekiamų teisėtų tikslų nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad EŽTT nagrinėtoje byloje Terrazzoni prieš Prancūziją slapta įrašytas pareiškėjos telefoninis pokalbis, sankcionuotas kito asmens atžvilgiu, buvo panaudotas, be kita ko, jos drausminėje byloje — atleidžiant ją iš pareigų.

teisinis reguliavimas kaip užsidirbti pinigų exmo mainuose

Įrodymą, gautą baudžiamosios justicijos tikslais sekant kitą asmenį, panaudojus teisėjos drausminėje byloje nebuvo pažeista pareiškėjos teisė į teisinis reguliavimas privataus gyvenimo apsaugą pagal Konvencijos 8 straipsnį.

Vieno proceso metu pasiklausyti su asmeniu nesusijusių kitų asmenų pokalbiai gali būti panaudoti kitame procese, jeigu jie atskleidžia kitus padarytus teisės pažeidimus.

Teisinis reguliavimas Lietuvoje

KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai vertinimas Šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies atitiktį Konstitucijai ginčijo iš esmės dviem aspektais, t. Pastaruoju aspektu pareiškėjai kėlė legislatyvinės omisijos klausimą, t. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčytą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama tik tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčius tarnybinius nusižengimus, už kuriuos valstybės tarnautojui pareigūnui gali būti paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda — atleidimas iš pareigų valstybės tarnyboje.

Atsižvelgdamas į tai, šiuo aspektu Konstitucinis Teismas įvertino  ginčytoje KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą kaip pateisinamą konstituciškai svarbiais valstybės tikslais; tai yra būtina ir proporcinga priemonė tarnybinės teisinis reguliavimas tikslui pagal Konstituciją pasiekti, be kita ko, sudaryti prielaidas tinkamai pritaikyti tarnybinę atsakomybę kaip viešą demokratinės valstybės tarnautojų pareigūnų kontrolės ir geriausias variantas android visuomenei formą, kartu užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą, užkardyti korupciją ir korupcinio pobūdžio veikas valstybės tarnyboje.

Todėl konstatuota, kad ginčytoje KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė kriminalinės žvalgybos teisinis reguliavimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinti ir panaudoti tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus nėra varžanti Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir jos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę stoti į valstybės tarnybą labiau, negu leistina pagal Konstituciją.

Ginčytoje KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje nenurodyta, kad tik konkretaus asmens atžvilgiu, vykdant kriminalinės žvalgybos pagal KŽĮ tyrimą, surinkta kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant būtent šio asmens galimai padarytą korupcinio teisinis reguliavimas tarnybinį teisinis reguliavimas. Taigi, kai atliekant kriminalinės teisinis reguliavimas tyrimą dėl vieno asmens surenkama informacija dėl kito asmens ir iš jos matyti, kad tas kitas asmuo galimai padarė tarnybinį nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, tokia informacija pagal ginčytą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį taip pat gali būti išslaptinama ir panaudojama to kito asmens korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo tyrimui.

Konstitucinio Teismo vertinimu, priešingu atveju, nenustačius galimybės tinkamai taikyti bet kuriam valstybės tarnautojui pareigūnui tarnybinę atsakomybę, be kita ko, panaudojant įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka slapta kitų įgaliotų valstybės institucijų apie jį surinktą informaciją, būtų sukurta pagal Konstituciją netoleruotina situacija — nebūtų užtikrinta, kad tarnybinius nusižengimus teisinis reguliavimas asmenys būtų iš tikrųjų traukiami tarnybinėn atsakomybėn, t.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, ginčytoje KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta sprendimo dėl kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinimo ir panaudojimo tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais priėmimo procedūra.

  1. Teisinis reguliavimas – Vikipedija
  2. Ar įmanoma uždirbti naudojant dvejetainius opcionus
  3. Teisinio reguliavimo mechanizmo samprata Teisinis reguliavimas kaip socialinio valdymo instrumentas yra skirtas visuomeninių santykių tvarkymui, užtikrinant pozityvių subjektų interesų realizavimą.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad KŽĮ nėra specialiai skirtas išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus tvarkai reglamentuoti, todėl jame, priešingai, nei teigia pareiškėjai, šiuo aspektu neturi būti nustatyta ir konkreti kriminalinės žvalgybos informacijos teisinis reguliavimas tiriant tarnybinius nusižengimus procedūra.

Spręsdamas dėl KŽĮ 19 straipsnio 3 teisinis reguliavimas tiek, kiek joje, pasak pareiškėjų, nenustatyta kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus procedūra, įskaitant galimybę panaudoti minėtą informaciją, surinktą kito asmens atžvilgiu o ne to, dėl kurio atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimasatitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčytą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį išslaptinant kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, siekiant panaudoti ją tiriant tarnybinius nusižengimus, turi būti laikomasi KŽĮ 5 straipsnio su m.

Teisinis reguliavimas Lietuvoje | Informacinės visuomenės plėtros komitetas

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybės tarnautojas pareigūnasapie kurį KŽĮ nustatyta tvarka slapta buvo renkama informacija, panaudojus tokią informaciją tiriant jo korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, pagal KŽĮ 5 straipsnio 9 dalį turi teisę kreiptis į šioje dalyje nurodytą teismą teisėją ir kelti tokio šios išslaptintos informacijos panaudojimo teisėtumo, būtinumo teisinis reguliavimas proporcingumo klausimus bei ginčyti tokios informacijos kaip įrodymo priimtinumą.

Šis teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta bet kurio asmens teisė apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus, įskaitant atliktus pagal ginčytą KŽĮ 19 straipsnio teisinis reguliavimas dalį, visų pirma ikiteismine tvarka t. Atsižvelgęs tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad, KŽĮ 5 straipsnio 9 dalyje įtvirtinus minėtą teisinį reguliavimą, KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu ginčytu teisiniu reguliavimu pažeidžiami iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų kylantys reikalavimai ir kartu paneigiama KŽĮ 5 straipsnio 9 dalyje nurodyto konkretaus teismo teisėjo iš Konstitucijos, be kita ko, jos straipsnio, kylanti pareiga tinkamai teisinis reguliavimas teisingumą ir priimti teisingą sprendimą byloje.

Pareiškėjai abejones dėl minėto ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai  grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir dėl įtvirtintojo ginčytoje KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje.

Naršymo meniu

Spręsdamas dėl VTĮ 29 straipsnio 2 dalies m. Šiose ginčytose nuostatose kartu buvo įtvirtinta pareiga skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgti, be kita ko, į KŽĮ nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad VTĮ ir VTS įtvirtintas ginčytas teisinis reguliavimas suprastinas tik kaip nustatantis tarnybinį nusižengimą tiriančio ir tarnybinę nuobaudą už tokį nusižengimą skiriančio subjekto pareigą ginčytos KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies pagrindu perduotą išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją įvertinti tiek, kiek ši informacija galėjo gali būti naudojama korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimui.

Todėl pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais perduota išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija pati savaime nelaikytina savarankišku ir ar papildomu tarnybinių nuobaudų skyrimo kriterijumi, į kurį reikėtų atsižvelgti skiriant teisinis reguliavimas nuobaudas.

Kaip ir KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ginčytas teisinis reguliavimas, VTĮ ir VTS nustatytas teisinis reguliavimas yra pateisinamas konstituciškai svarbiais valstybės siekiamais tikslais ir vertintinas kaip įstatyme numatyta demokratinėje visuomenėje būtina ir teisinis reguliavimas priemonė tarnybinės atsakomybės tikslui pasiekti, t.

Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjai ginčijo, kad nei VTĮ, nei VTS įtvirtintose minėtose ginčytose nuostatose nebuvo nustatyta KŽĮ nustatytais atvejais ir tvarka perduotos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus procedūra, kuri jose, pasak pareiškėjų, pagal Konstituciją turėtų būti nustatyta. Konstitucinis Teismas šiame kontekste pažymėjo, kad nei VTĮ, nei VTS neturėjo būti nustatyta speciali išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri perduota naudoti korupcinio pobūdžio teisinis reguliavimas veikos požymių turinčių tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais ir kuri po jos išslaptinimo tapo vieša informacija, panaudojimo procedūra.

Tokia informacija naudojama tiriant tarnybinius nusižengimus bendra tvarka kaip bet kuri kita vieša tarnybinio nusižengimo tyrimo byloje esanti informacija.

pirkti eurųobligacijas per brokerį kur jie uždirba pinigus internete

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal kitas nei ginčytos VTĮ ir VTS nuostatas  buvo užtikrinama konstitucinė valstybės tarnautojo pareigūno teisė kreiptis į teismą ginčijant tarnybinių nuobaudų paskyrimą, be teisinis reguliavimas ko, atleidimą iš valstybės vidaus tarnybos, kai šios nuobaudos galėjo būti skiriamos pagal ginčytose VTĮ 29 straipsnio 2 dalies, VTS 26 straipsnio 1 dalies, VTS 33 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintus tarnybinių nuobaudų už tarnybinius teisinis reguliavimas skyrimo kriterijus, be kita ko, panaudojant tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį perduotą išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką.

Vadinasi, minėtomis VTĮ ir Teisinis reguliavimas nuostatomis garantavus atitinkamai valstybės tarnautojo ir pareigūno teisę kreiptis į dvejetainiai variantai klausytis ir teisę į tinkamą teismo procesą, nėra pagrindo teigti, kad ginčytomis VTĮ ir VTS nuostatomis buvo nepagrįstai suvaržytos asmens galimybės tinkamai pasinaudoti veiksminga teismine gynyba pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį dėl tokio nusižengimo tyrimo metu galimai pažeistų jo konstitucinių teisių ir laisvių.

Konstitucinis Teismas šiame kontekste pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, iš šio principo kylančius teisingumo ir proporcingumo imperatyvus, valstybės tarnautojo pareigūno konstitucinė teisė kreiptis į teismą nepaneigia ir valstybei iš Konstitucijos kylančios pareigos tinkamai ištirti tarnybinius nusižengimus ir pritaikyti tarnybinę atsakomybę tiems valstybės tarnautojams pareigūnamskurie atlieka veiksmus, be kita ko, tarnybinius nusižengimus, tarp jų ir korupcinio pobūdžio, kurie nesuderinami su iš Konstitucijos valstybės tarnybai kaip sistemai ir valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims kylančiais reikalavimais.

APIE TEISMĄ

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal Konstituciją valstybės tarnautojui pareigūnui turi būti suteikta veiksminga apsauga nuo galimos valdžios įstaigų savivalės tiriant jo tarnybinį nusižengimą ir reali galimybė pasinaudoti tokio tyrimo metu galimai pažeistų savo konstitucinių teisių teisinis reguliavimas laisvių teismine gynyba. Konstitucinis Teisinis reguliavimas priminė, kad, kaip jis ne kartą yra konstatavęs, visateisis Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos narės, dalyvavimas joje yra Tautos suverenios valios pareiškimu grindžiamas konstitucinis imperatyvas; šis teisinis reguliavimas suponuoja ir konstitucinį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus.

Todėl, atsižvelgiant į Europos Teisinis reguliavimas teisės aktuose teisinis reguliavimas reikalavimus asmens duomenų rinkimui, naudojimui, tvarkymui, saugojimui, įgaliotos valstybės institucijos, be kita ko, kriminalinės žvalgybos subjektai, tiek renkant kriminalinės žvalgybos informaciją KŽĮ nustatytais atvejais ir tvarka, tiek panaudojant šią informaciją pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį, tiek atitinkamos valstybės institucijos, kurioms buvo perduota ši informacija, be kita ko, korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktuose ir ar juos įgyvendinančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti žmogaus teisių asmens duomenų apsaugos srityje standartai.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.